žiežirbinti

žiežirbinti, -ina, -ino intr. leisti žiežirbas, žėrėti: Jonas paėmė žibintuvą ir, mostiguodamas juo ore, žiežirbina ugnim P.Vaičiūn. Malonu regint žvaigždžių mirguolių daugybę, kurios gražiai spindi ir žiežirbina mėlyname danguje rš. ║ prk. žvilgčioti: Birūta vis žiežirbino akimis į jauną, puošnų svetimšalį rš.